Dat storm!

Dat face! (dešinėj per vidurį)

Čia Vilniuj jau kelias naktis tai siaubingai lyja, kad ojojoj! Pirmą naktį iš viso baisu buvo.
Aš miegu sau... ir taip BAM - pradeda lyti. Tiksliau pilti iš kibiro. Ne - iš dangaus vandenyno. Aš kaip pašokau "wtf, lyja, omg - langas atidarytas!" Ir norėjau uždaryt, bet tėtis pirmas įbėgo :D Po to pusę nakties dar žiūrėjom žaibus (tik žaibavo, negriaudėjo) ir aš bandžiau pagauti su savo "nuostabia" telefono kamera vieną kitą blyksnį ir pagavau... veidą... Jis matėsi dangui, iš debesų. Bet svarbiausia, kad jis labai panašus į vieną tokį, kuris matosi senoj mano prosenelių fotografijoj (medžiuose).
Ir dar kelias naktis taip palijo, pažaibavo, vėliau ir pagriaudėjo. O dar vieną vakarą kaip užplaukė "mažas nekaltas debesėlis" ir kaip užpūtė "silpnas vėjelis", tai išvartė pusę Vilniaus medžių! Biški.

Yra pastatai,

nėra pastatų