Nežinau, ar aš viena taip darau. Aš ne tik rašau savo dienoraštį. Yra ir daiktų, kuriuos dedu į Paslaptingąją Dėžutę. Tai greičiausiai smulkūs daikčiukai, kurie neturi vietos mano kambaryje. Taip pat, aš ant kiekvieno daikčiuko užklijuoju po etiketę, ant kurios trumpa jo istorija. Tai greičiausiai dėl mano pasireiškiančio pedantiškumo... Bet manau tai visai smagu!Viskas prasidėjo, kai gavau Keel's Simple Diary. Šito dienoraščio gale yra vokelis. Man patiko idėja, todėl pasidariau tokį vokelį ir savo gryname dienoraštyje. Tiesą sakant, esu tokį padarius pora metų prieš Simple Diary, bet jis buvo per mažas... Anyways, tam didesniam voke kaupiau įvairius popierėlius piešinėlius ir nuotraukytes. Dabar vokas išsipūtęs. Reikėjo surasti kitą vietą tokiems dalykams.
Vieną dieną kai tvarkiau kambarį, radau krūvelę neturinčiųsavovietosdaiktelių ir tuščią 3D kartoninę papkę (panašesnę į dėžę). Ir tada man šovė ta idėja *ding*
Na, esmę supratot. O kaip sakiau dėl etikečių, tai pvz.: "Plastmasinis mėlynas HiPP (leliukų) firmos šaukštelis (sulūžęs ir suklijuotas), kuris sulūžo, kai bandžiau atgnybti gabalą neskanių pistacinių ledų." - negi tokį paliksi likimo valiai? Aš tą šaukštelį labai mylėjau (kai dar valgiau dribsnius - valgiau su juo dribsnius!). Po to rasiu po 20 m. ir sakysiu: "Fe, kas čia per šūdelis" ir išmesiu.
Taigi išvada tokia, kad aš esu padantė ir turiu dienoraščio backpack (žinau, šiame bloge nauoju daug "Italic") ir netgi dėžę daiktelių, kurie neturi vietos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą